Daugų (Didžiulio) ežeras
Daugų (Didžiulio) ežerą suformavo paskutinis ledynmetis, pasibaigęs prieš maždaug 10 tūkst. metų. Ten, kur akį dabar traukia atsiveriantys ežero plotai, gulėjo milžiniški ledo luistai, kurie ilgainiui ištirpo ir suformavo H raidę primenančią ežero konfigūraciją su sudėtingu dugno reljefu. Tai rininio tipo ežeras, kurį sudaro 4 susikertančios rinos.
Pietvakarinė ežero atšaka, kurios pakrantėje dabar esate, driekiasi beveik lygiagrečiai su šiaurės rytine atšaka. Šioje atšakoje vyrauja platūs (kai kur net iki 100 metrų) atabradai ir nendrynų juostos. Šiaurės rytinėje atšakoje dominuoja statūs krantai ir didesni gyliai jau prie pat kranto.
Su Daugų ežeru vos kelių metrų pločio sąsiauriu jungiasi 72 ha Savisto ežeras, tačiau hidrologiniu požiūriu jis yra laikomas Daugų ežero įlanka ir todėl aprašomas kartu. Be kelių bevardžių upelių, į Daugų ežerą įteka ir išteka Abista. Didžiulis – Merkio upės pabaseinio dalis. Iš jo vanduo Abistos upeliu nuteka Varėnę, kuri įteka į Merkį. Taip ežero vandenys galiausiai pasiekia Baltijos jūrą. Daugų ežere šiandien tyvuliuoja apie 0,125 kubinio kilometro vandens.
Abi Daugų ežero atšakos, susijungdamos 300–400 metrų pločio ir tik 6–8 metrų ilgio sąsiauriu, skiria du pusiasalius: Papiškių ir Daugų.
- Didžiausias gylis: 43,5 m (šiauriniame ežero gale prie Doškonių kaimo ir Žydkapių pusiasalio).
- Vidutinis gylis: 13,2 m.
- Salos: 8 nedidelės (didžiausios – 0,53 ha ir 0,23 ha).
- Didžiausias plotis: 1,5 km (ties Dvarčėnų kaimu).
- Atstumas nuo dabartinės vietos iki Padaugės kaimo: 5,9 km.
Ežero vandens lygis svyruoja apie 30 cm priklausomai nuo sezono. Dėl pelkėtų pakrančių ežeras ne visur lengvai prieinamas, o šaltiniai pakrantėse yra geležingi (geležies normą viršijantys iki 40 kartų).
Aplink ežerą
25 km dviračių trasa driekiasi per Dvarčėnų, Bukaučiškių II, Padaugės, Sokonių, Andriūnų, Papiškių ir Doškonių kaimus. Keliaudami galite aplankyti:
- Bukaučiškių koplyčią (neogotikinė, susijusi su signataru Vlada Mironu).
- Alytus–Varėna karinio geležinkelio pylimą (statytas 1893 m., uždarytas 1926 m.).
- Lietuvos partizanų žuvimo vietą.
- Abistos upelio užtvanką.
- Aukakalnį (akmens amžiaus istorija).
Istoriniai įvykiai
- 1917 m. Sofija Smetonienė, Vladas Mironas ir dr. Liudvikas Cimerlė ežere aptarė Lietuvos nepriklausomybės idėją.
- 1928 m. Ežero vandens lygis nuleistas 2 m, kas pakeitė pakrančių ekosistemą.
Gamtos charakteristikos
- Augalija: 63 vandens augalų rūšys (nendrės, meldai, lūgnės, vandens lelijos).
- Žuvys: kuoja, karšis, ešerys, lydeka, šamai, unguriai (reti), karpiai (reti), trispyglės dyglių.
- Paukščiai: juodagalviai kirai, gulbės nėbylės, didieji baubliai.
Legenda
Pasakojama, kad trys Daugio sūnūs nuskendo ežere ir gąsdina žvejus, kol tie šaukia: „Vardan Dievo Tėvo, piktieji Daugai, atstokit!“
Šaltiniai:
G. Lučinskas, K. Žukas, V. Remeikaitė, R. Baliukonienė, V. Bukaitė, Asociacija Olita-Orany.