Galimas QR kodas buvusio geležinkelio posūkyje 54.311751, 24.372969

Šis keliukas, kurį ką tik pasiekėte, yra buvęs karinis geležinkelis! Toliau maršrutas aplink Didžiulį veda į kairę, bet už 200 metrų į dešinę tebestovi išlikęs geležinkelio stoties pastatas. Verta jį pamatyti. Pastatyta Bukaučiškių kaime 1894 metais tiesiant geležinkelį iš Varėnos į Alytų, stotelė gavo artimiausio – Daugų miestelio vardą. Stoties keleivių name buvo nedidelė laukimo salė, kitos ūkinės patalpos, tačiau nebuvo bufeto. Keleivių namą matysite priešais keliuką, o arčiau šios vietos, kurioje esate, tebestovi išlikęs medinis stoties viršininko namas ir dar keletas ūkinių pastatų. Teritorija šiuo metu yra privati. Kai čia kursavo traukiniai, vaizdas buvo visai kitoks nei dabar. Traukiniams apsilenkti šioje pusstotėje buvo įrengti trys 650 metrų ilgio keliai, 6 iešmai, du iešmininkų nameliai. Nors Daugų stotelėje nebuvo net vandens bokšto, dėl miestelio kaimynystės platforma buvo tiek pat svarbi, kaip keletu kilometrų arčiau Alytaus esanti Pavartėnų pusstotė. Pavartėnuose garvežiai stabteldavo pasipildyti vandens atsargas, o Dauguose – išlaipinti ir įlaipinti keleivius. XX amžiaus pradžioje traukiniai į Daugų stotelę atvykdavo naktį (o apie krovininius ar karinius sąstatus grafikuose nerašoma). Traukinys iš Varėnos į Suvalkus stodavo 1.30 val. nakties, o iš Suvalkų Varėnon pro čia grįždavo paryčiu – 4.40 val. 

Prieš šimtą metų bėgiais šiuo keliuku dundėjo traukiniai. XIX a. paskutiniajame dešimtmetyje geležinkelis sujungė Gardiną, Kauną ir Alytų su kitais dideles karines įgulas turėjusiais miestais – Augustovu ir Suvalkais. Geležinkelis buvo reikalingas greitam karinių įgulų ir krovinių judėjimui. Geležinkelio statybos tarp Varėnos (anuomet vadintos Orany) ir Alytaus (vadinto Olita) prasidėjo 1893 metų rugpjūčio 1 dieną. Atšaką visais metų laikais statė kariuomenės daliniai ir privatūs rangovai. Kariškiai geležinkelininkai atliko sudėtingesnius ir brangesnius darbus. Jie rentė tiltus, statė akmenines pralaidas. Privatiems rangovams atiteko didžioji dalis paprastesnių geležinkelio įrengimo žemės darbų. Varėnos–Alytaus geležinkelio atšaka, ant kurios stovite, iš viso yra maždaug 40 kilometrų ilgio. Šiame ruože buvo pastatytos 2 stotys, 3 vandens bokštai, vandentiekio linijos ir siurblinės, 3 pusstotės, 3 akmeninės pralaidos upeliams, 1 akmeninis viadukas ir net 30 įvairaus ilgio geležinkelio tiltų ir tiltelių. Kartu su geležinkeliu šalia buvo nutiesta telegrafo linija.

To meto dokumentuose ruožas vadinamas Oranų-Olitos karinio geležinkelio atšaka, nors bėgių kelias (kaip ir planuota) pasiekė tik Poteronių kaimą, kuris įsikūręs 6 kilometrai į pietryčius nuo Alytaus.

1895 metų pradžioje atšaka iki Poteronių buvo perduota Peterburgo–Varšuvos geležinkelio žinion, o nuo vasario 15 dienos ja pradėjo reguliariai kursuoti traukiniai. Kelionė ja trukdavo 2 valandas ir 15 minučių. Na o mūsų maršrutas Padaugės kaimo kryptimi geležinkeliu tęsis dar 1,8 kilometro. 

Kelionė iš čia į Varėną trukdavo maždaug valandą dešimt minučių, o į Alytų tekdavo važiuoti valandą dvidešimt.

Išsamiai apie šio geležinkelio istoriją ir asociacijos Olita-Orany veiklą šią istoriją išsaugant sužinosite puslapyje www.olitaorany.lt.

Šaltinis: Asociacijos Olita Orany ir VšĮ Kultūros klubo „Kitaip“ informacija.