Varėnos miesto istorija pradėta skaičiuoti 1862 m., kai nutiesus Sankt Peterburgo–Varšuvos geležinkelį čia sustojo pirmasis traukinys. Iki šiol vienas gražiausių statinių mieste – prieškaryje pastatyta geležinkelio stotis.
 
1. Varėnos geležinkelio stotis
Varėnos geležinkelio stotis pastatyta 1862 m. tiesiant Sankt Peterburgo–Varšuvos geležinkelį. Tuo metu keleivinės stoties pastatas buvo medinis. Pro jį 1889–1911 metais ne kartą važiavo lietuvių tautos genijus M. K. Čiurlionis. Pirmojo pasaulinio karo metu stotis buvo sugriauta ir atstatyta jau po 1920-ųjų metų, kuomet Antroji Varėna atsidūrė Lenkijos sudėtyje. Lenkai atstatė gražų mūrinį pastatą su mansarda ir balkonu antrame aukšte. Ši stotis buvo sugriauta 1944 m., o dabartinė pastatyta 1954 m. Dabar – tai vienas gražiausių statinių mieste. Stoties vidus dekoruotas Senojoje Varėnoje gimusio didžiojo Lietuvos menininko M. K. Čiurlionio kūrybos motyvais. Jubiliejiniais 2012 m., miestui švenčiant 150-metį, stotis rekonstruota.

2. Paminklas į tremtį ir lagerius išvežtiems gyventojams atminti
Tai skulptoriaus Alfonso Ambraziūno  3,6 metrų aukščio akmeninis paminklas, kuriame iškalti prasmingi žodžiai: „Likome gyvi, kad būtume laisvi“. Jo viršutinėjė dalyje įmontuota kapsulė su žiupsneliu žemių nuo Onutės Stramkauskienės, sušalusios Tiumenės srityje, kapo. Paminklą pašventino monsinjoras Kazimieras Vasiliauskas 1991 m. birželio 14 d. Nuo paminklo iki geležinkelio bėgių tęsiasi alėja, pavadinta „Atminties taku“. Joje įamžintas negrįžusiųjų iš Sibiro atminimas. Kasmet nuo Atgimimo pradžios – birželio 14 d. prie paminklo vyksta Gedulo ir Vilties dienos minėjimai.


3. Legendų ir padavimų parkas
Varėnos miesto parką, kuris kasmet tampa šalies grybų sostinės centru, puošia šio krašto legendų ir padavimų motyvais sukurtos skulptūros. Žymūs medžio meistrai skulptūrose ir suoliukuose atkūrė Varėnos, Perlojos, Merkinės, Liškiavos ir kitų žinomiausių rajono vietovių, ežerų, upelių kilmės istorijas. Čia sukurta patraukli, rami pėsčiųjų ir dviratininkų poilsio zona, vieša žmonių bendravimo ir reprezentacinė erdvė. Parkas harmoningai susilieja su  pėsčiųjų alėja, kurioje žavi natūralūs, Dzūkijos kraštui būdingi želdiniai.

4. Pėsčiųjų alėja
Vasario 16-osios pėsčiųjų gatvė – viena gražiausių vietų Varėnos mieste. Ją puošia tekantis upelis, skulptūros su fontanėliais, šiuolaikiški, spalvingi želdynai, o prisėsti atokvėpio minutei kviečia patogūs suoliukai. Pėsčiųjų alėjoje perteikta nemažai krašto simbolikos elementų, panaudoti Varėnos herbo motyvai. Bitės ir viržių žiedai atsispindi fontano bei tvenkinėlio dekoratyvinėse detalėse, suoliukų puošyboje. Krašto savitumas perteikiamas ir gėlynuose, želdiniuose. Pasirinkta augalija nuo seno ne tik puošia dzūkiškas sodybas, bet ir auga natūralioje gamtoje. Iš fontano ištryškęs vanduo upeliu teka per suformuotą pievą–gėlynus ir pasiekia tvenkinėlį, kuriame įrengtas dekoratyvinis elementas „Bičių spiečius“.

5. Skulptūra „Jaunasis grybautojas“
Varėnos miesto centre sveikindamasis jums kepurę kilstels „Jaunasis grybautojas“. Galite paklausti, kokie grybai šiuo metu dera. O jei kartais atsakymo pabostų laukti, patys dirstelėkite į berniuko pintinę. Paskutinį kartą ji buvo pilna baravykų ir voveraičių. Beje, žmonės kalba, kad norintieji gausiai prisiraškyti miško gėrybių Varėnos miškuose pirmiausia turi užsukti pasisveikinti su „Jaunuoju grybautoju“. Tuomet sėkmė garantuota.

6. Miesto laikrodis
Ąžuolinė laikrodžio skulptūra miesto centre pastatyta 1987 metais. Ilgainiui laikrodis tapo miesto simboliu, orientyru ir pagrindine pasimatymų skyrimo vieta. Frazę „Susitiksime prie laikrodžio“ yra ištaręs turbūt kiekvienas varėniškis. Skulptūros autoriai – Juozas Juozapavičius ir Juozas Vitkus.

7. Varėnos Šv. arkangelo Mykolo bažnyčia
Bažnyčia turi liaudies architektūros bruožų, kryžminio plano, vienabokštė, su trisiene apside ir prieangiu. 1893 m. Varėnos geležinkelio stoties gyvenvietėje buvo pastatyta stačiatikių cerkvė. Stačiatikiams išvykus atgal į Rusiją, cerkvės pastatą susidėję nupirko aplinkinių kaimų gyventojai – Mergežerio, Moliadugnio, Matuizų, Salovartės ir kitų kaimų žmonės. 1920 m. gruodžio 5 d. į bažnyčią pertvarkytas pastatas buvo pašventintas. 1933 m. bažnyčia perstatyta ir padidinta. Lenkų okupacijos metu mišios buvo laikytos tik lenkų kalba, dėl to dažnai kildavo konfliktų tarp vietos gyventojų, tačiau vėliau leista laikyti mišias ir lietuviškai.

8. M. K. Čiurlionio skverelis
M. K. Čiurlionio skulptūra  „Čiurlionis“ pastatyta jaukiame skverelyje prie Varėnos geležinkelio stoties, minint M. K. Čiurlionio 100-ąsias gimimo metines. Skulptūros autorius – kaunietis, liaudies meno žymūnas Alfonsas Kazlauskas. Šiam darbui Čiurlionio sesuo J. Čiurlionytė-Karužienė A. Kazlauskui dovanojo retą jauno Čiurlionio nuotrauką, kurios pagrindu meistras ir sukūrė portretą.

9. Čiurlionio paveikslas ant varėnos viešosios bibliotekos sienos

Įspūdingo dydžio paveikslas nutapytas M. K. Čiurlionio paveikslo „Karalių pasaka“ motyvais. Tai dar vienas pagarbos ženklas talentingam menininkui, gimusiam Varėnos krašte. Tiek gimimo vietą įamžinanti skulptūra Senojoje Varėnoje, bažnyčios šventoriuje, kur iš mažo namelio sklinda šviesa, tiek šis paveikslas, kuriame karaliai saugo mažą saulės šviesa spindintį kaimelį, simbolizuoja iš Varėnos krašto po visą pasaulį pasklidusią M. K. Čiurlionio kūrybos šviesą.
Dailininkai – Žygimantas Amelynas ir Arminas Raugevičius.

10. Karo lakūno Juozo Kumpio žūties vieta (prie Varėnos geležinkelio stoties)

Juozas Kumpis – savanoris, aviacijos leitenantas, pirmasis Lietuvos karo lakūno, žuvęs karo mūšyje Varėnoje. 
1920 08 29 atliko pirmą kovinį skrydį žvalgyti Vilniaus apylinkių.

1920 10 04 gavo užduotį surasti į lenkų apsuptį Varėnos prieigose patekusį šarvuotą traukinį „Gediminas“ ir jį bombarduoti, kad juo nepasinaudotų priešai, buvo sužeistas į galvą, nevaldomas lėktuvas nukrito, sunkiai sužeistas kartu su oro žvalgu J. Pranckevičiumi pateko į lenkų nelaisvę.

1920 10 10 mirė Varėnos ligoninėje. Pirmasis lietuvių lakūnas, paaukojęs gyvybę kovoje už nepriklausomybę. Palaidotas senosiose Šiaulių kapinėse.

1930 m. po mirties ltn. Juozas Kumpis buvo apdovanotas Lietuvos kariuomenės kūrėjo – savanorio medaliu, jam suteiktas savanorio statusas. 1934 m. birželio 7 d. Kauno miesto Tarybos nutarimu Nr. 726 J. Kumpio vardu pavadinta gatvė Kaune, Aleksote (1946-1990 m. vadinta Valerijaus Čkalovo vardu). 1990 m. rugpjūčio 16 d. Kauno miesto mero potvarkiu Nr. 246 grąžintas J. Kumpio vardas. Juozo Kumpio vardu pavadinta gatvė Zokniuose, greta Šiaulių oro uosto. 2000 m. lapkričio 17 d. atidarytame Lietuvos karo aviacijos memoriale atidengta atminimo lenta (architektas Algimantas Mikėnas).