Partizanų žūties vieta prie Glūko ežero


Lietuvos partizanų kovos ir žuvimo vieta (Kultūros paveldo objektas Nr. 29609)

1949–ieji Lietuvos pokario partizanų istorijoje patenka į paskutinį etapą, kai pasitelkus masinius miškų šukavimus, šnipų verbavimą ir partizanus remiančių gyventojų persekiojimą kova buvo palaužta. Išlikę gyvi partizanai slapstėsi miškuose įrengtuose, kruopščiai užmaskuotuose bunkeriuose ir buvo visiškai priklausomi nuo juos remiančių vietos gyventojų. Paprastai apie bunkerį žinodavo vienas žmogus, kuris sutartoje vietoje palikdavo maisto. Jis taip pat sutartais ženklais pranešdavo, ar apylinkėje nėra rusų kareivių, kartais pats užmaskuodavo bunkerį. Pvz., toks ženklas galėjo būti į kluono stogą atremta kartis, kurią iš tam tikros vietos partizanai galėdavo matyti. Ne išimtis ir šios vietos istorija. Partizanus globojo artimiausio šiai vietai Paručių kaimo gyventojas, tačiau dėl neaiškių priežasčių vieną dieną jis persigalvojo ir vaikščiodamas po kaimą ėmė kalbėti esą „gana jau man tuos „banditus“ šerti“. Galiausiai tokios kalbos buvo išgirstos, gyventojas įskųstas ir netrukus pats prie bunkerio atvedė Varėnos apskrities MGB operatyvinę grupę. Šioje vietoje žuvo Dainavos apygardos Vytauto tėvūnijos vadas Teofilis Valickas-Balys, g. 1921 m., gyv. Bobriškių k., tėvūnijos štabo viršininkas Stasys Baublys-Perlas, g. 1916 m., gyv. Perlojoje, partizanai Sofija (Zosė) Budėnaitė-Ramunė, g. 1927 m., gyv. Pabaronių k., Marytė Česnulevičiūtė-Rugiagėlė, g. 1927 m., gyv. Paručių k., Jonas Jarusevičius-Papartis, g. 1925 m., gyv. Geidukonių k. Liudijama, kad Balys ir Ramunė bandė veržtis iš apsupto bunkerio, tačiau žuvo, o Perlas, Rugiagėlė ir Papartis sudegino dokumentus ir nusižudė bunkeryje. Partizanų kūnų užkasimo vieta iki šiol nežinoma. Išsiveržti iš kariuomenės keliais žiedais apsuptų bunkerių ir likti gyviems galimybių praktiškai nebūdavo, o besiveržiantys rizikuodavo sužeisti, bet gyvi patekti į MGB rankas ir žvėriškai kankinami išduoti kitus, todėl didžioji dalis partizanų tokiu atveju pasirinkdavo savižudybę susisprogdinant arba nusišaunant.

Šaltiniai:  Kultūros vertybių registras, VšĮ Kultūros klubas „Kitaip“

QR Nr. 1 (Prie suoliuko)

Lietuvos partizanų kovos ir žuvimo vieta (Kultūros paveldo objektas Nr. 29609)

Objekto koordinatės WGS sistemoje: 54.31303, 24.55036 . Atstumas 1,1 km.

Kaip rasti?

Kvartaline linija eikite vakarų kryptimi sekant nuorodas iki pirmo kvartalinių linijų susikirtimo. Pasukite į dešinę ir eikite 500 metrų šiaurės kryptimi iki kito kvartalinių linijų susikirtimo. Vėl pasukite į dešinę ir eikite 230 metrų kvartaline linija rytų kryptimi. Iš kvartalinės linijos pasukę stačiu kampu pietų kryptimi bunkerį rasite už 170 metrų.

QR Nr. 2  (Prie kvartalinės linijos)

Lietuvos partizanų kovos ir žuvimo vieta (Kultūros paveldo objektas Nr. 29609)

Objekto koordinatės WGS sistemoje: 54.31303, 24.55036. Atstumas iki objekto – 170 metrų.

Eikite 170 metrų pietų kryptimi.